Skausmas po krutine desineje puseje nestumo metu, Dantų skausmas. Kas jį sukelia ir kaip jį numalšinti?

Per minutę širdis išstumia apie litrus kraujo. Krūtinės skausmai gali būti susiję su plaučiais, šonkauliais, nervais, raumenimis, skrandžiu. Nesėkmingas auskarų vėrimas taip pat gali sukelti uždegimą..

  1. Kodėl blaškosi kairėje pusėje po šonkauliais? - Galia
  2. Gydymas artrozė vitaminų

Plaučių pusmėnulinis plautinis vožtuvas Triburis vožtuvas Širdies sienos sluoksniai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Širdies sieną sudaro trys sluoksniai: išorinis serozinis sluoksnis — epikardas epicardium — širdiplėvės vidinis lapas, kuris suaugęs su miokardu ir jį dengia.

Sudarytas iš skaidulinio jungiamojo audinio plokštelės, kuri yra išklota mezotelio. Tai pats storiausias širdies sluoksnis.

Duriantis skausmas desineje krutines puseje

Jo storis yra tiesiogiai proporcingas širdies kameroms tenkančiam krūviui. Storiausias yra kairiojo skilvelio sienos miokardas apie 15 mmplonesnis — dešiniojo skilvelio 8 mm ir ploniausias prieširdžių 4 mm. Endokardą sudaro: endotelis; purus jungiamasis audinys; mioelastinis sluoksnis; poendokardinis sluoksnis. Žmogaus širdies kameros[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Žmogaus širdis susideda iš 4 kamerų: dviejų skilvelių ir virš jų — dviejų prieširdžių.

Žarnyno liga - sukimas, obstrukcija, piktybiniai navikai. Ginekologinės patologijos - gimdos vamzdžių uždegimas, plyšimas ir kiaušidžių cistų sukimas, negimdinis nėštumas. Širdies liga.

Širdies pertvara dalija širdį į kairiąją arterinę ir dešiniąją veninę puses. Dešinysis prieširdis atrium dextrum — į jį įteka abi tuščiosios venoskurios iš viso organizmo atneša veninį kraują.

Nėštumo sukeliami nepatogumai Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Pagimdžius vaikelį beveik visi šie nepatogumai dingsta. Skundas: kyla rūgštys, ėda rėmuo Apie 70 proc.

Dešinysis skilvelis ventriculus dexter — iš jo išeina plautinis kamienas truncus pulmonaliskuris nuneša veninį kraują į plaučius. Skilvelio siena mm storio, susitraukdamas išstumia kraują į plaučius mažąjį kraujotakos ratą ; Kairysis prieširdis atrium sinistrum — į jį atsiveria keturios plautinės venoskuriomis teka deguonimi įsotintas kraujas arterinis iš plaučių. Kairysis skilvelis ventriculus sinister — iš jo išeina aortaper kurią kraujas pasklinda po visą kūną į didįjį kraujotakos ratą ; Žmogaus širdies vožtuvai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Dešinįjį skilvelį nuo prieširdžio skiria anga ostium atrioventriculare dextrumkurios kraštuose tvirtinasi triburis vožtuvas valva tricuspidaliskairįjį skilvelį nuo prieširdžio — dviburis mitralinis vožtuvas valva bicuspidalis.

skausmas po krutine desineje puseje nestumo metu

Burių konstrukcija neleidžia kraujui tekėti atgaline kryptimi. Tarp skilvelių ir iš jų išeinančių arterijų dar yra pusmėnuliniai vožtuvai.

skausmas po krutine desineje puseje nestumo metu

Pusmėnulinį vožtuvą sudaro trys audinio kišenės, o kiekviena kišenė savo forma primena pusmėnulį. Plaučių pusmėnulinis vožtuvas išsidėstęs tarp dešiniojo skilvelio ir plaučių arterijos.

6 krūtinės anginos požymiai

Aortos pusmėnulinis vožtuvas yra tarp kairiojo skilvelio ir aortos. Širdies vožtuvas yra jungiamojo audinio darinys, kilęs iš embrioninių mezenchimos ataugų, vadinamų širdies vamzdeliais.

skausmas po krutine desineje puseje nestumo metu

Vožtuvų lapeliai, uždarantys vožtuvą, yra labai ploni ir lankstūs, tačiau yra atsparūs didelėms apkrovoms. Jie sudaryti iš 3 sluoksnių — pluoštinės,ventrikuliacinės ir akytosios spongiosa. Šie sluoksniai skiriasi tarpląstelinio užpildo komponentų kolagenoelastinoproteoglikanų ir kitų molekulių kiekiu ir sandara.

Pilvo skausmas

Širdies vožtuvų lapeliuose yra dviejų pagrindinių tipų ląstelių : vožtuvų endotelinės ląstelėsdengiančios vožtuvų lapelių paviršių, ir vožtuvų intersticinės ląstelėsdaugiausiai aptinkamos spongiosa sluoksnyje, tačiau randamos ir kituose. Vožtuvų lapeliuose dar yra nedaug lygiųjų bei širdies skersaruožių raumenų ir nervinių ląstelių. Širdies kraujagyslės[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Širdį maitina dešinioji ir kairioji vainikinės arterijos arteria coronaria dextra, arteria coronaria sinistra.

Jos atsišakoja nuo aortos pradžios, lyg vainikai apsupa širdies sienas ir išsiraizgo įvairiose širdies struktūrose.

Nėštumo sukeliami nepatogumai

Dešinioji vainikinė arterija — leidžiasi tarp plaučių kamieno ir dešiniosios ausytės ir suskyla į smulkesnes šakas, kurios aprūpina krauju dalį dešiniojo prieširdžio ir skilvelio sienų.

Kairioji vainikinė arterija — leidžiasi tarp plaučių kamieno ir kairiosios ausytės. Ties vainikine vaga ji suskyla į priekinę tarpskilvelinę ir apsukinę šakas, kurios aprūpina krauju likusią širdies dalį. Širdies darbas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Širdis dirba cikliškai. Kiekvieną ciklą sudaro staigus susitraukimas — sistolė systolekuri yra darbo fazė, ir ilgas atsipalaidavimas — diastolė skausmas po krutine desineje puseje nestumo metu — poilsio fazė.

Pirma susitraukia prieširdžiai, po to — skilveliai. Diastolės trukmė sąlygoja pulso greitį.