Edema in facet joints

Centro viduryje ir arch yra skylė, vadinama tarpslanksteliniu kanalu su stuburo smegenimis viduje. Be to, tarpšakiniai nervai taip pat inervate peritonume skaidri ir plona jungiamojo audinio apvalkalas, kuris apima visus pilvo organus iš viršaus ir pleura apvalkalas, pagamintas iš smulkių jungiamojo audinio, apimančio tiek plaučius, tiek pamušalas krūtinės ertmės vidinį paviršių. Kauko osteoartrito, taip pat kitų degeneracinių-distrofinių procesų stuburo struktūrose gydymas yra sudėtingas. Ši liga nėra tokia nekenksminga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Miðri stenozë, sukelta ir grupës ligø Stuburo kanalo stenozë daþniau pasitaiko vyresniems nei 50 metø þmonëms, ðiek tiek daþniau moterims. Savo konstrukcijoje nuo 3 iki 5 slankstelių, vadinamų CO1-CO5.

Yra atliktas mano pačios. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Darbo tikslas: ištirti degeneracinių šunų stuburo patologijų pasireiškimą tiriamiems šunims, susipažinti su diagnozavimo ir gydymo metodais.

Iš viso buvo ištirti 98 degeneracines stuburo patologijas turintys šunys ir išanalizuotos jų kompiuterinės tomogramos, taikyti gydymo metodai. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi veislių grupes: chondrodistrofines ir nechondrodistrofines. Šios grupės dar suskirstytos pagal amžių, lytį, veislės dydį, patologijas ir jų pasireiškimo vietą. Ištirtas įvairių degeneracinių stuburo patologijų pasireiškimas skirtingoms veislių grupėms, dydžiui, lytims, amžiui. Nustatyti dažniausiai taikomi gydymo metodai.

Statistiniai duomenys buvo susisteminti Microsoft Excel programa. Rezultatai: tyrimo metu 98 tiriamiesiems buvo diagnozuotos 6 tipų degeneracinės stuburo patologijos: ekstruzija 38,3 proc. Chondrodistrofinių veislių šunų buvo 1,6 karto daugiau negu nechondrodistrofinių.

Maži CD veislių šunys sudarė 90,2 proc. Iš visų rastų patologijų 67 proc. Chondrodistrofinių veislių šunims tyrimo metu daugiausiai buvo diagnozuota ektruzija 57,2 proc.

Išanalizavus gydymo metodus nustatyta, jog chirurgiškai buvo gydoma 75,4 proc. CD veislių šunų, o NCD 67,6 proc. Raktažodžiai: šuo, stuburas, tarpslanksteliniai diskai, degeneracija, kompiuterinė tomografija, gydymas.

Master s thesis objective: assess the manifestation of degenerative spinal pathologies in a selected group of dogs, review the diagnosis and treatment methods.

Research methods: research data was collected from to in Jakovo veterinarijos klinika veterinary clinic. In total, 98 dog computerized tomography CT scan cases and treatment methods of degenerative spinal pathologies were analyzed. All canine patients were separated into two groups: chondrodystrophic breeds and non-chondrodystrophic breeds. These breed groups were also divided into age, gender, size of the breed, pathology and its location sections.

Manifestation of degenerative pathologies for different breeds, size, gender and age has been analyzed. The most common treatment methods have been determined. Collected statistical data was systemized using Microsoft Excel program. Research results: during the study in 98 dogs 6 types of degenerative spinal pathologies were diagnosed: extrusion Chondrodystrophic breed dogs were 1,6 times more prevalent than non-chondrodystrophic breed dogs.

Amongst the CD breed dogs, small breeds made up According to the collected data the most common affected dog age for CD and NCD breeds was from 4 to 8 years old.

There were 3. The study data showed that chondrodystrophic breed dogs were prone to have extrusion The analysis of treatment methods demonstrated that the most common way of treatment for degenerative spinal pathologies was a surgical intervention Keywords: canine, spine, intervertebral discs, degeneration, computer tomography, treatment.

Anulus fibrosus skaidulinis žiedas C 1 7 lot.

Šunų stuburo degeneracinių patologijų pasireiškimas, diagnozavimas ir gydymo metodai

Vertebrae lumbales juosmens srities slanksteliai LS lumbosakrinė juosmeninė kryžmens sritis Edema in facet joints, angl. Vertebrae thoracicae krūtinės srities slanksteliai TDI tarpslankstelinio disko išvarža 6 7 ĮVADAS Degeneracinės stuburo patologijos edema in facet joints tai pakitimai, kurie išsivysto senstant ir dėl kurių pakinta įprastinės stuburo funkcijos ir struktūros.

Degeneracija reiškia pokyčius atsiradusius dėl amžiaus, o ne dėl traumų, infekcijų, mitybos ir t. Šie procesai gali paveikti beveik visas stuburo struktūras: tarpslankstelinius diskus, kaulus, sąnarines kremzles, raiščius ir nervus 1. Degeneraciniai stuburo struktūrų procesai yra dažniausia priežastis sukelianti nugaros skausmą.

Tikslus patologijos ir jos pasireiškimo vietos diagnozavimas yra būtinas parenkant efektyviausią gydymo metodą. Teisingam rezultatų interpretavimui yra svarbus ne tik diagnostinių metodų išmanymas, bet ir žinios apie ligų pasiskirstymą tarp asimptominių ir simptominių grupių, anamnezė ir pacientų individualus polinkis į tam tikras patologijas 2.

Degeneracija yra natūralus procesas, tačiau yra įrodyta, jog tam tikros chondrodistrofinės šunų veislės yra predisponuotos sirgti šiomis ligomis ir jos pasireiškia jaunesniame amžiuje 3. Nors makroskopiniai, histopatologiniai, biocheminiai stuburo struktūrų pokyčiai yra panašūs tiek CD tiek NCD veislių šunims, tačiau pačių patologijų lokalizacija, eiga ir tai, kokiame amžiuje jos pasireiškia, skiriasi 1.

Tyrimo metu buvo diagnozuotos šešios degeneracinės stuburo patologijos: IVDH abu tipai protrūzija ir ekstruzijajuosmeninės-kryžmens srities stenozė, facetinių sąnarių hipertrofija ir kaklo dalies spondilopatija Voblerio sindromas.

Stuburo patologijos ne visada turi aiškius klinikinius požymius 3. Didelė jų dalis sukelia stuburo smegenų ir atsišakojančių nervų pažeidimus, kurių laiku nepradėjus gydyti, neurologinė žala gali vis didėti ir galiausiai tapti nebepataisoma, todėl svarbu žinoti kokios šunų grupės yra labiau linkusios sirgti, kad ateityje galima būtų ligą diagnozuoti ir pritaikyti edema in facet joints gydymą ankstyvoje stadijoje siekiant geros prognozės.

Darbo tikslas: ištirti šunų degeneracinių stuburo patologijų pasireiškimą tiriamiems šunims, susipažinti su diagnozavimo ir gydymo metodais. Darbo uždaviniai: Atlikti šunų degeneracinių stuburo patologijų literatūrinę apžvalgą. Išanalizuoti šunims pasireiškiančių degeneracinių stuburo patologijų įvairovę.

Ištirti degeneracinių stuburo patologijų pasireiškimo dažnumą chondrodistrofinėms ir nechondrodistrofinėms veislėms. Įvertinti degeneracinių stuburo patologijų pasireiškimą pagal patologijos lokalizaciją, pacientų lytį, amžių ir dydį. Nustatyti dažniausiai taikomus degeneracinių stuburo patologijų gydymo metodus. Nors degeneracinės ligos gali paveikti bet kurią edema in facet joints šių struktūrų, viena svarbiausių išlieka tarpslankstelinis diskas.

Jis susidaro iš dviejų anatomiškai skirtingų dalių: išorinio, iš skaidulinės kremzlės sluoksnių sudaryto, skaidulinio žiedo anulus fibrosus AFir jo viduje esančios želinės konsistencijos užpildo, vadinamo nucleus pulposus NP 4. Chondrodistrofinės veislės, kaip pvz. Šių šunų tarpslankstelinės kremzlės yra genetiškai deformuotos, kaip dvarfizmo pasekmė 5. Chondrodistrofinių veislių šunys yra labiau linkę į IVDD dėl trumpesnio stuburo, ir trumpų kojų. Ilgos nugaros vaizdą sukuria trumpos kojos ir tai yra tik optinė iliuzija.

Dėl įgimtos deformacijos, tarpslanksteliniai diskai CD veislių šunims degeneruoja greičiau ir pirmieji stuburo patologijų požymiai gali pasireikšti metų amžiuje 6. Nechondrodistrofinių veislių šunims degeneraciniai stuburo struktūrų procesai pasireiškia rečiau ir vėliau negu CD, 5 8 metų amžiuje 5.

Vis dėlto tam tikros veislės kaip pvz. Yra manoma, jog jauniems NCD šunims pagrindinės stuburo patologijos pasireiškia dėl traumos ir tik pavienėse struktūrose 3 Degeneracinių stuburo patologijų rūšys Degeneracinės stuburo patologijos - tai senėjimo procesų sukelti pokyčiai, dėl kurių sutrinka normalios stuburo funkcijos ir struktūros 1.

Nors daugumoje literatūros šaltinių pagrindinė degeneracinė stuburo patologija yra tarpslankstelinių diskų liga, tačiau mokslininkų nuomonė dėl kitų patologijų labai skiriasi.

John Wiley išskiria dešimt degeneracinių patologijų, iš kurių dvi yra būdingos specifinėms veislėms, t. Tuo tarpu Andre Jaggy 2 prie bendrųjų patologijų priskiria calcinosis circumcripta, tačiau ekstradurinių sinovinių cistų nepamini išvis, o kitas bendras patologijas dar detaliau išskiria pagal veisles, kaip kad degeneracinė mielopatija, kuri atskirai apibūdinama didelėms veislėms, terjerams, edema in facet joints, afganų kurtams, mini pudeliams.

Degeneracinės ligos gali būti skirstomos ir pagal tai kokios struktūros yra paveikiamos: tarpslanksteliniai diskai, kaulai ir sąnarinės kremzlės, raiščiai ir nervai 3. Hanseno I ir II išvaržų tipai 4 Hansen I tipo išvarža yra kremzlinė disko degeneracija, kuomet NP granuliuojasi arba kalcifikuojasi ir tampa mažiau elastingas. Tai įvyksta dėl vandens ir proteoglikanų molekulių stygiaus bei esant kolageno pertekliui.

Sutrikus degeneruojančio branduolio biomechanikai paveikiamos ir skaidulinio žiedo struktūros. Tuomet AF sutrūksta ir NP išsiveržia į stuburo kanalą 5. Dažnai minkštiminė branduolio medžiaga prasiveržia pačiame žiedo viduryje ir sukelia ūmų stuburo smegenų suspaudimą. Tai būdinga chondrodistrofinių veislių šunims kaip taksai, buldogai, bigliai, taip pat dažniausiai vidutinio amžiaus šunims vidurkis 5,5 metų. Ši išvarža gali pasireikšti bet kokiu metu 2. Hansen II tipo išvarža įvyksta dėl disko skaidulinės kremzlės metaplazijos natūralių senėjimo procesų.

NP ląstelinė ir cheminė sandara tampa panaši į skaidulinio žiedo, atsiranda AF skaidulų įplyšimai. AF hipertrofuojasi ir ventraliai išsigaubia į stuburo kanalą, bet NP neišsilieja. Klinikinių požymių stiprumas priklauso nuo išsikišusio žiedo dydžio. Simptomai atsiranda palaipsniui, nors kartais pasitaiko ir ūmi forma. Tai būdinga nechondrodistrofinių veislių šunims, dažniau dideliems, vidutinio ir vyresnio edema in facet joints šunims pvz.

Patinams IVDH pasireiškia dažniau patelėms 3 Kaklo dalies spondilopatija Kaklinės dalies spondilopatija, arba Voblerio sindromas, yra liga, dažniau pasireiškianti didelių ar labai didelių veislių šunims.

Ji charakterizuojama dinamine ir statine kaklo dalies stuburo 9 10 smegenų, atsišakojančių nervų arba abiejų struktūrų kompresija, sukeliančia įvairaus lygio neurologinius deficitus ir kaklo skausmą 7. Kaklo dalies spondilopatijos atsiradimo priežastis nėra ligų rankų ženklus sąnarių žinoma, bet manoma, jog ją lemia daugybė faktorių, tokių kaip paveldimumas, mitybos racionas su kalcio pertekliumi ir pan.

Nors ši patologija gali pasireikšti visų veislių šunims, tačiau Dobermanai ir Dogai sudaro proc. Šioms dvejoms veislėms taip pat būdingos dvi skirtingos kaklo dalies spondilopatijos pasireiškimo rūšys: tai Dobermanams būdinga, su tarpslanksteliniais diskais susijusi, CSM, kuri tipiškai išsivysto vidutinio amžiaus dideliems šunims ir kaulinė CSM forma, dažniausiai pasitaikanti jauniems labai didelių veislių šunims, kaip Dogai.

Gerkite kaklą, kai pakreipiate pirmyn ir atgal

Tyrimais įrodyta, jog Dobermanų spondilopatija yra paveldima 2. CSM patofiziologija priklauso nuo statinių ir dinaminių faktorių.

Pagrindinis veiksnys yra stuburo kanalo stenozė, kuri gali būti visiška ir tiesiogiai spausti stuburo smegenis sukeldama neurologinius požymius, ar dalinė ir nesukelti jokių klinikinių požymių, bet predisponuoti edema in facet joints mielopatijos išsivystymą. Stuburo kanalo stenozė būna dėl vaistažolių kremas sąnariams arba kremzlinės diskų dalies kompresijos.

Pati dažniausia pažeidimų vieta dideliems ir labai dideliems šunims yra C5-C6 ir C6-C7 segmentuose. Beveik visų CSM turinčių šunų gydymas prasideda medikamentais. Remiantis konservatyvaus gydymo efektyvumu galima įtarti koks stiprus yra stuburo pažeidimo laipsnis. Svarbiausias konservatyvaus gydymo komponentas - tai fizinės veiklos mažinimas, taip mažinant dinaminį stuburo smegenų tepalas šildymas nuo osteochondrozės. Tuo pat metu naudojama kortikosteroidų terapija, kuri pagerina neurologines funkcijas, sumažinant uždegiminę edemą 1.

Chirurginio gydymo tikslas - sumažinti stuburo smegenų ar atsišakojančių nervų kompresiją.

Tarpslanksteliniai arcotter sąnariai. Stuburo ir jų patologijos sąnarių sąnarių

Operacijos metodai pasirenkami priklausomai nuo neurologinių simptomų, skausmo lygio, tipo ir reakcijos į medikamentinį gydymą. Šiuo lomit sustaines gydymas yra 26 chirurginės CSM gydymo technikos, kurios gali būti suskirstytos į tiesioginę dekompresiją Ventral Slot metodas arba netiesioginę dekompresiją vielomis ir polimetil-metakrilatujudėjimo palaikymo technikas.

Dažniausiai tiek kremzlinės diskų tiek kaulinės CSM gydymui pasirenkama hemilaminektomija 1. Medikamentinis gydymas vidutiniškai teigiamai padeda 50 proc.