Reumatoidinio artrito tyrimai. Video: Reumatoidinis artritas (pratimai) 2021, Rugpjūtis
Reumatoidinis artritas RA yra autoimuninė liga, galinti sukelti sąnarių skausmą ir pakenkti jūsų kūnui. Ši liga gali būti paveldima. Ankstyvieji tyrimai rodo, kad fenebrutinibas gali būti dar viena RA gydymo galimybė. Medikai įspėja, kad pajutę artrito simptomus gyventojai turėtų anksčiau kreiptis į specialistus Medikai įspėja, kad pajutę artrito simptomus gyventojai turėtų anksčiau kreiptis į specialistus Medikai teigia, kad sėkmingą reumatoidinio artrito gydymą lemia ankstyva ligos diagnozė, tačiau ištyrus Lietuvos gyventojų žinias apie šią ligą, paaiškėjo, kad jos simptomus pajutę lietuviai neskubėtų kreiptis į medikus.
Ankstyva reumatoidinio artrito diagnostika ir šiuolaikinio gydymo taktika VUL SK Reumatologijos centras, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centras, VU Medicinos fakultetas Reumatoidinis artritas RA yra nežinomos etiologijos lėtinis, nuolat progresuojantis autoimuninės kilmės erozinis destrukcinis poliartritas.
Ši liga kartu su sąnariais taip pat gali pažeisti periartikulinius audinius, vidaus organus, akis, gali vystytis vaskulitai, amiloidozė ir kt. RA serga apie 0,3—1 proc. Moterys serga 2—3 kartus dažniau nei vyrai [1, 2].
Epidemiologinių tyrimų duomenimis, RA paplitimas Lietuvoje siekia 0,55 proc. Reumatoidinis artritas klasifikuojamas į seroteigiamą RA, seroneigiamą RA bei jaunatvinį juvenilinį RA, prasidedantį vaikams iki 18 metų amžiaus [4]. Reumatoidinio artrito diagnostika RA įtariamas, įvertinus subjektyvius sąnarių skausmas, rytinio sustingimo trukmė, bendra savijauta, funkcijos sutrikimas ir reumatoidinio artrito tyrimai sąnarių patinimas ir skausmingumas, ribotas judrumas, krepitacija, nestabilumas, deformacijos, sisteminiai reiškiniai klinikinius simptomus.
Medikai įspėja, kad pajutę artrito simptomus gyventojai turėtų anksčiau kreiptis į specialistus Medikai įspėja, kad pajutę artrito simptomus gyventojai turėtų anksčiau kreiptis į specialistus Medikai teigia, kad sėkmingą reumatoidinio artrito gydymą lemia ankstyva ligos diagnozė, tačiau ištyrus Lietuvos gyventojų žinias apie šią ligą, paaiškėjo, kad jos simptomus pajutę lietuviai neskubėtų kreiptis į medikus. Lietuvos artrito asociacijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis 46 proc. Tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojai, patys pajutę arba apie artimų giminaičių kaulų ar sąnarių ligų simptomus sužinoję, pirmiausia linkę domėtis ligos gydymo metodais bei patys susirinkti kuo daugiau informacijos apie šią ligą ir tik po to ieškoti gydytojo į kurį galimą būtų kreiptis. Profesorius Algirdas Venalis ketvirtadienį spaudos konferencijoje pabrėžė, kad naujausiais medicininiais preparatais biologine terapija Lietuvoje gydoma apie reumatoidinių artritu sergančių žmonių, tuo tarpu Lietuvoje užregistruota apie 13 tūkst. Remiantis pasauline statistika, šis skaičius gali būti dvigubai didesnis.
Gydytojas, įtaręs RA, skiria simptominį gydymą ir nukreipia pacientą reumatologo konsultacijai. RA diagnozę patvirtina reumatologas, paneigęs kitų ligų galimybę, remiantis m.
Amerikos reumatologų kolegijos angl. Šie tyrimai ne tik padeda nustatyti RA diagnozę, bet taip pat yra naudingi diferencijuoti nuo kitų ligų. Dažniausiai RA reikia diferencijuoti reumatoidinio artrito tyrimai tokių ligų, kaip osteoartritas, uždegiminės spondiloartropatijos psoriazinis artritas, ankilozinis spondilitas, enteropatinė artropatija, reaktyvusis artritaspoinfekciniai reaktyvieji artritai, infekciniai artritai tuberkuliozinis, virusinis, Laimo liga ir kt.
Informacinis pranešimas m.
Greitos, agresyvios eigos RA, esant nepalankios prognozės veiksniams, arba tais atvejais, kai laiku neskiriamas adekvatus gydymas, liga gali komplikuotis judėjimo-atramos sistemos komplikacijomis, lemiančiomis judėjimo funkcijos nepakankamumą bei sukeliančiomis darbingumo praradimą.
Galimos ir tokios komplikacijos, kaip stuburo kaklinių I—II slankstelių panirimas, sausgyslių vientisumo pažeidimas, peties rotatorių manžetės ankštumo sindromas, riešo kanalo sindromas, kompresinės neuropatijos, periferinės neuropatijos, daugybinis mononeuritas, miozitas ir kt.
Rečiau pasireiškia vidaus organų komplikacijos: plaučių pleuritas, mazgeliai, intersticinis pažeidimas, obliteruojantis bronchiolitasširdies perikarditas, miokarditas, vainikinių arterijų vaskulitas, endokarditasinkstų autoimuninė nefropatijažarnyno vaskulitas, kraujagyslių trombozėdermatologiniai poodiniai mazgeliai, odos vaskulitasoftalmologiniai episkleritas, skleritas, chorioidiniai ar tinklainės mazgeliaiantriniai sindromai Sjogreno sindromas, antifosfolipidinis sindromas, amiloidozė, osteoporozė ir kt.
