Traumes rėminės konstrukcijos sąnario

Exod 6,6. Leksikologijos uždaviniu laikomas žodžių kaip kalbos sistemos ir kalbėjimo veiklos vienetų tyrimas: jų reikšmių, tarpusavio santykių, kilmės, raidos aiškinimas, žodžių santykių su juos vartojančios visuomenės poreikiais ir tikslais nustatymas Jakaitienė : 8; Lutzeier 7 8; Römer, Matzke : 2 7. Ernehrer, Beſchirmer B ; Ernehrer. Spręsdamas, koks atitikmuo būtų geriausias, pats rėmėsi tiek kiekybiniu kriterijumi rinkosi labiau paplitusią vartoseną, tiek kokybiniu ieškojo sąvokas geriausiai atitinkančios raiškos formų. Maža to, rašybos netaisyklingumas neigiamai veikiąs ir stilių Stylum darąs jį nepatrauklų, taigi ir neįtaigų, nepaveikų.

Šulcui padėjo Gumbinės lietuviai, vadinasi, jis vertė viešėdamas pas Mörliną Gumbinėje ir tik šis galėjo parinkti jam lietuviškai gerai mokančių parapijiečių apie vertimo autorystės klausimą ir lingvistines bendraautorystės prielaidas žr.

Aleknavičienė, Schiller 4. Perkūno traktatas išėjo paskutinis, todėl svarbus dėl polemikos raidą liudijančių ir jos turinį apibendrinančių teiginių. Be to, jis parodo Mörlino priešininkų poziciją, kuri būdavo rekonstruojama tik iš antrinių šaltinių, daugiausia kalbinių Pilypo Ruigio Philipp Ruhig, veikalų: rankraštinės Meletemostoliau RgM ir spausdinto Betrachtung der litauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas,toliau RgB.

Iki ųjų istoriografinėje ir bibliografinėje lietuvių literatūroje nebuvo užfiksuotas nei traktato pavadinimas, nei leidimo metai. Radus traktatą, ėmė aiškėti Perkūno bei jo šalininkų teiginiai kalbos vartojimo klausimais, polemikos dalyvių tarpusavio sąveika ir tikslai Aleknavičienė, Schiller 15 Abu traktatai parašyti vokiškai su intarpais lotynų ir lietuvių, retkarčiais ir graikų kalba.

  • Journal articles: 'Optička koherentna tomografija' – Grafiati
  • Acta Linguistica Lithuanica - PDF Free Download
  • Легенда гласила, что некогда был построен корабль, который облетел Космос за время между восходом и закатом.
  • Artemisia pagal bendrą ligos

Bemaž pusė EP teksto taip pat vokiška: tai Šulco pratarmė, eiliuota Ruigio dedikacija vertėjui, pasakėčių komentarai ir klaidų atitaisymas.

Intarpai kitomis kalbomis vokiškame EP tekste, skirtingai negu traktatuose, reti, bet lietuviškų žodžių formų EP daugiausia apie PB yra apieo MP apie lietuviškų žodžių formų. Atitinkamai ir mokslinis traktato pažinimas galimas dviem lygmenimis empiriniu ir teoriniu, o tyrimo rezultatai gali būti panaudoti tiek mokslo tiriamiesiems, tiek taikomiesiems darbams. Leksikologijos uždaviniu laikomas žodžių kaip kalbos sistemos ir kalbėjimo veiklos vienetų tyrimas: jų reikšmių, tarpusavio santykių, kilmės, raidos aiškinimas, žodžių santykių su juos vartojančios visuomenės poreikiais ir tikslais nustatymas Jakaitienė : 8; Lutzeier 7 8; Römer, Matzke : 2 7.

Pìrmosios lietuvių kalbos gramatikos nei leksikai, nei jos norminimui dėmesio traumes rėminės konstrukcijos sąnario neskyrė. Šiek tiek duomenų galima rasti tik sintaksės skyriuose, kur rašoma apie žodžių junginius ir derinimą atkreipiant dėmesį į skirtumus nuo lotynų ir vokiečių kalbos, pateikiant iliustracinių pavyzdžių.

Žinoma, neverta tikėtis bent kiek nuoseklesnės sistemos ir Perkūno traktate, tačiau kai kurie jo vartojami terminai ir teiginiai liudija lingvistinės minties užuomazgas m. Šulcas buvo tik baigęs Karaliaučiaus universitetą, dar tik kandidatas į kunigus. Mörlinas buvo gerokai vyresnis, Gumbinėje išdirbęs 34 metus, parašęs bent porą traktatų apie lietuvių kalbos vartojimą ir skatinęs diskusijas kalbos klausimais. Šio straipsnio tikslas nustatyti, kaip Perkūnas suvokė klausimus, kuriuos dabar tiria leksikologija.

Tai dabartinės leksinės semantikos vienos iš leksikologijos šakų tyrimo objektas. Kritikuodamas EP pasakėčios Vilkas ir gervė moralo vertimą, kuriame gėdijamas tas, kuris nepadėkoja jį išgelbėjusiam žmogui plg. Iſźlaikyts ſawo Iſźlaikytojui. Diaw s mane iſź tu Bedû iſźgane. Į savo komentarą Perkūnas įtraukė, jo nuomone, nevykusį išganytojo kildinimą iš išganyti, girdėtą iš vieno neįvardyto asmens.

Kaip liudija to neįvardyto asmens duota jo sąsaja su iſźganam Piewas, žodį išganyti šis supratęs tik kaip leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti javus, pievą plg. LKŽe s. Traumeel tepalas atsiliepimai du žodžius vedinį išganytojis ir pamatinį žodį išganyti iš tiesų sieja dvipusis ryšys formalusis ir semantinisjie sudaro darybos opoziciją dėl terminų žr.

Jakaitienė 86 94tačiau vedinio reikšmė to asmens aiškinta remiantis tik viena pamatinio žodžio reikšme leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti javus, pievąt. Lietuviai, pasak Perkūno, išganytoju vadina ir Dievą, ir žmogų, kuris juos išgelbėjo plg. Nors daiktavardžio išganytojis darybos reikšmė ta pati tas, kas išgano, tačiau jo leksinės reikšmės trys: pirmuoju atveju gyvulių ganytojas, išganantis pievas, antruoju išgelbėtojas, išvaduotojas žmogus ir išgelbėtojas, išvaduotojas Dievas.

Atitinkamai tai trys leksemos. Tas neįvardytasis asmuo ir Perkūnas pagrindine pamatinio žodžio reikšme laikė ne tą pačią reikšmę: pirmajam svarbesnė buvo tiesioginė istoriškai senesnė, žemdirbiškoji leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti javus, pievąo antrajam perkeltinė antrinė, dvasinė išgelbėti, išvaduoti plg. Būtent pastarąją reikėtų laikyti šalutine, susiformavusia iš pagrindinės. Seniausiame vokiečių lietuvių kalbų žodyne Lex ir pirmajame spausdintame žodyne H išlaikytojis traumes rėminės konstrukcijos sąnario, o C jis siejamas su išlaikymu maitinimu, prižiūrėjimu, saugojimu, gynimu.

Išlaikytojis C tepavartotas žodyno straipsnyje Erhalter 2xplg.

Acta Linguistica Lithuanica

Ißlaikytojis, jiô. Iślaikau, iau, ſu, ti. Pramaitinnu, Ißprowiu. Apginnu, gynau g ſu, ginti. Ißlaikau, kiau kyſu, kyti Ißluddiu, diau, dyſu, ti. Ißlaikau, kiau kyſu, Fülle ein Gomor davon, ʒubehalten auff eure Nachkom[m]en [ Ernehrer, Beſchirmer B ; Ernehrer. Papennėtojis, Ißlaikÿtojis B ir pan.

Ar žodis išganytojis kėlė abejonių tik pasakėčių vertėjui ir tam neįvardytam asmeniui, ar ir kitiems kalbinės visuomenės nariams? Bet kokio žodžio, kaip sutartinio ženklo, reikšmė negali susidaryti be tikrovės objekto suvokimo, jo psichinio atitikmens žmonių sąmonėje. Kai reikia įvardyti egzistuojantį objektą, sąmonėje fiksuojami esminiai jo požymiai, susidaromas tam tikras jo psichinis atitikmuo atspindys.

Tokį pat atitikmenį turi susidaryti ir kiti tos visuomenės nariai reikšmę nulemia to dalyko suvokimas visuomenės sąmonėje, bendras susitarimas Jakaitienė : 18, 46 Ar sąsaja tarp žodžio išganytojis žymiklio raiškos ir žyminio reikšmės visuomenės sąmonėje nebuvo tvirta? Viename iš chronologiškai seniausių leksikografijos šaltinių rankraštiniame Lex išganytojis 2x duodamas kaip dviejų vokiškų žodžių atitikmuo: 1 Heiland 1x ; 2 Seeligmacher 1x.

Panaši išganytojo 6x vartosena ir C: 1 Heiland atitikmuo Ißganytojis 5x ; 2 Seeligmacher Ißganytojis 1xplg. Traumes rėminės konstrukcijos sąnario, ô. Ißgánimas, ô. Sʒwentas, ô. Adverb: Heyligen. Sʒwencʒu, au, ſu, traumes rėminės konstrukcijos sąnario Heylſahm Iśganitingas, ô.

Seelig machen. Ißganau, niau, nyſu, nyti. Ißganytojis, jiô, M. Seelig Ißganitingas, ô. Seeligkeit Ißganimas, ô. H išganytojis 3x irgi yra tų pačių dviejų vokiškų žodžių atitikmuo: 1 Heiland 2x ; 2 Seeligmacher 2xplg. B išganytojis 3x taip pat dviejų vokiškų žodžių atitikmuo, tačiau vienas iš jų skiriasi nuo ankstesniųjų žodynų: 1 Heiland 2x ; 2 Erlöſer 1xplg. Ißgélbėtojis Judic 3,9.

Ebr 2, Ißgelbėti Gen 48, Exod 6,6. R išganytojis 6x yra jau trijų vokiškų žodžių atitikmuo: 1 Heiland 3x ; 2 Erlöſer 2x ; 3 Seeligmacher 1xplg. Ißganytojis, jo, m. Atpirktojis, jo, m. Ißwadótojis jo, m. Ißwadótojis, jo, m. Rvl I ; 3 Seligmacher, Ißganytojis, jo, m. Rvl II Nė viename iš minėtų leksikografijos šaltinių nėra žodžio išganytojis, kuris būtų padarytas iš išganyti leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti javus, pievą.

Veiksmažodis išganyti šia reikšme pirmą kartą randamas B, kur yra dviejuose žodyno straipsniuose: 1 Ausfretʒen Ißganÿti, nuganÿti vid abfretʒen hat das gantʒe Feld ausfretʒen laßen Wiſſa Lauka iß- nugáne B ; 2 [Ausweiden] abfretʒen Nu- Ißgannÿti B Plg. R lietuvių vokiečių kalbų dalyje vienur skiriamos dvi, kitur trys išganyti reikšmės, tačiau abiem atvejais tolesnėje eilutėje einančiame žodyno straipsnyje vedinys išganytojis turi atitikmenį, susijusį ne su minėtąja tiesiogine reikšme, o su perkeltine išsaugoti; išgelbėti, išvaduoti, plg.

celiakija skauda sąnarį gydymas tempimas lones alkūnių sąnarių liaudies gynimo priemones

Ißgánytojis, jo, m. Ißganaù, 1. Ißgánytojis, ojo, m.

peciu sanariu traskejimas skauda sąnarius ką daryti

Atsižvelgiant į Mažosios Lietuvos žodynų duomenis, galima manyti, kad išganytojo siejimas su nuganymu buvo tik to vieno ar kelių asmenų kitaip suprasta reikšmė ir tik jų sąmonėje susiformavęs toks atitikmuo. Žodžiai išganytojis ir išlaikytojis galėjo būti sinonimiški, tačiau ne visa savo semantine apimtimi, o tik viena reikšme.

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Perkūnas kelia retorinį klausimą: kur yra tokia kalba, kurioje nė vienas žodis nebūtų vartojamas keleriopai? Vadinasi, daugiareikšmiškumą jis laikė dėsningu ir lietuvių kalbos sistemos reiškiniu. Nevienodą suvokimą paprastai lemia skirtingas patyrimas, išsilavinimas, vaizduotė.

Tas neįvardytasis asmuo, labai tikėtina, buvo Mörlinas. Tokią darybos motyvaciją Perkūnas veikiausiai išgirdo iš jo žodinėse diskusijose.

Acta Linguistica Lithuanica

Beveik neabejotina, kad išganytojo nepavartojimas EP iš tiesų susijęs su Mörlino dalyvavimu verčiant pasakėčias. Mörlinas, skirtingai negu dauguma kitų lietuviškose parapijose dirbusių kunigų, lietuviškai mokytis pradėjo jau suaugęs, todėl daugiau mąstė apie kalbą, analizavo, ieškojo tarp žodžių struktūrinių bei semantinių ryšių. Nuolatinė refleksija leido jam geriau negu vietiniams kunigams 18 Acta Linguistica Lithuanica LXXII 19 Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift pajusti ir bažnytinės kalbos trūkumus, visų pirma atotrūkį tarp šnekamosios ir rašomosios kalbos.

Mörlinas savo traktate deklaravo principą kalbėti su menko išsilavinimo nemokančiais nei skaityti, nei rašyti lietuviais jiems suprantamais žodžiais ir siūlė ne tik išmesti visus nelietuviškus žodžius, bet ir nevartoti naujadarų, archaizmų ir dviprasmiškų žodžių MP 4 Dviprasmiškus žodžius reikią išvaduoti iš dviprasmybės, kad nekeltų sumaišties MP Tačiau Perkūnas minėtu retoriniu klausimu parodė, kad raiškõs ir turinio santykis negali būti suprantamas supaprastintai: vieną raišką nebūtinai turi atitikti viena leksinė reikšmė.

Perkūnas irgi svarstė kalbos norminimo galimybes, ieškojo kalbos valdymo ir tvarkymo būdų, tik jis kalbos problemas matė kitur negu Mörlinas. Perkūnas svarbiu sakytinės kalbos norminimo objektu laikė tartį ir kirčiavimą, o rašytinės rašybą. Būtent čia jis pirmiausia įžvelgė tapatumo adekvatumo taisyklės pažeidimų: kai kurios EP formos neperteikia informacijos tokiu tikslumu, kokio reikia kalbos vartotojams apie tapatumą [adekvatumą] kaip vieną iš kalbos planavimo kriterijų žr.

Haugenas 23dėl to kyla bendravimo sutrikimų. Perkūnas atkreipė dėmesį į tai, kad lietuvių kalboje yra vienodai rašomų, bet skirtingai dėl kirčio vietos ar priegaidės traumes rėminės konstrukcijos sąnario ir skirtingą reikšmę turinčių žodžių, t. Mat malkas reiškiąs gurkšnis, maukas.

Kad šis žodis minėtame junginyje būtų suprantamas ne kaip gurkšnis, o kaip pagaliai kurui, reikią pailginti pirmąjį a ir daugiskaitos galininką tarti Málkas. Mažojoje Lietuvoje vartotos abi leksemos: malkas sm gurkšnis, maukas ir málka sf pagalys kurui, plg.

Malkas, ô.

kremas dip su osteochondroze pakuotės tepalas į artrito pirštais

C II ir Holtʒ. Medis, dʒio. Málka, os. Medégas, ô. Rvl I 32 ir Brennholʒ, Málka, ôs, f. Perkūno nuomone, panaši dviprasmybė atsirandanti ir pasakyme Gaidys kâsdam s Meſzluſe PB. Žodis kâsdam s, jei jis turįs ilgiausią â, tai reiškiąs mordens, beiſſende, kilęs iš kándu: k sdams arba kánsdam s. Čia cirkumfleksas stogelio formos ženklas negalįs būti rašomas PB Vadinasi, pagrindiniu lietuvių kalbos priegaidės požymiu jis laikė tarimo trukmę.

liaudies gynimo osteoartrito peties sąnario pristatymai jungtinio

Cirkumfleksas, jo nuomone, turėtų žymėti patį ilgiausią balsį, bet jokiu būdu ne trumpąjį 5. Dar vienas pavyzdys jungtukas jei, kuris turėtų būti kirčiuojamas ant é, kad 5 Perkūno pavyzdžiuose cirkumfleksas dažniausiai rašomas ten, kur dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje yra tvirtapradė, o ne tvirtagalė priegaidė, plg.

Siūlymas žymėti kirtį iš tikrųjų būtų padėjęs atskirti homografus. Perkūnas ne tik priekaištavo vertėjui dėl rašybos ir kirčiavimo nepaisymo, bet siūlė ir sprendimo būdų: norint išvengti dviprasmybių, reikia kirčiuoti visus lietuviškus žodžius, kaip tai daroma graikų kalboje PB Žodžių raiškõs sutapimas ar panašumas, dėl kurio atsiranda kliuvinių komunikacijos procese, Perkūnui atrodė tokia pat problema kaip nesuprantamų žodžių vartojimas.

Maža to, rašybos netaisyklingumas neigiamai veikiąs ir stilių Stylum darąs jį nepatrauklų, taigi ir neįtaigų, nepaveikų. Išskirtinė PB ypatybė kalbos leksinės semantinės sistemos suvokimo atspindžiai.

Pirmiausia išskirtini sintagminiai santykiai. Iš taisymų matyti Perkūną jutus, kad vertime esti ydingų žodžių junginių, sudarytų nesilaikant gyvojoje kalboje įprasto leksinio junglumo leksinio valentingumopažeidžiant semantinės dermės principą apie jį žr. Jakaitienė 70 74; Jakaitienė : 62 63plg. Wandenel ſupurwini. Der Vulgus redt: ſadrumſti. Smarkeis źodźeis. Vulgus: Skaudźeis. Smarkus wird gebraucht von der That. Vulgus ſagt: pać Gyl nunerdama. Perkūnas taisė ir tuos žodžių junginius, kur matė esant pažeistą gramatinį junglumą, plg.

Kojai Vulgus: Kojôs cum Genitivo. Denn ich ſage vor: pri Kojôs priſiriſzti dumies; priſiriſzdinu Kojôs, und nicht: Kojai. Vulgus: t iſźtráukt nemlich: Kàul. Kiaulei ſutikko Aſil s. Vulgus ſagt: Kiaul cum Ac- cuſativô.

Jurgis ſutikko Anſ, Pėtras ſutikko Paul p. Vulgus: taw. Vulgus ſagt: to czeſo. Tai paradigminių santykių tipas apie leksines semantines paradigmas žr. Jakaitienė 84 86; Jakaitienė : 71 Perkūnas vartojo terminą sinonimas 2x; Synonyma PB 13 23, ſynonyma PB 21 7pateikė ir sinonimų porų, ir jų eilių, plg. Vulgus: Deźe, ſynonyma: Kurkulaj, Geldéles. Pirmame pavyzdyje prie daiktavardžio purvynas jis davė keturių sinonimų eilę: klampynė, lekmenė, makonė, liūtynas, kur purvynas laikytinas dominante, o klampynė, lekmenė, makonė, liūtynas sinonimų eilės nariais.

Antrame pavyzdyje dominante laikytinas būdvardis pilkas; sinonimų eilė sudaryta iš trijų narių: rainas, žilas, širmas; trečiame dominantė dėžė kiaukutas, o sinonimų eilės nariai du daiktavardžiai: kurkulai, geldelės. Pirmuoju atveju dominantės ir visų narių tarpusavio pakeičiamumas galimas, antruoju ribotas: dominantės ir sinonimų eilės narių santykiai čia susiję hierarchiniais ryšiais ir yra artimi hiperonimo bei hiponimo santykiams.

Pagal reikšmės artimumą pirmieji laikytini absoliučiaisiais, antrieji diferenciniais ideografiniais sinonimais. Veikiausiai todėl Perkūnas ir neįvardijo pastarųjų kaip traumes rėminės konstrukcijos sąnario, tačiau visais trimis atvejais traumes rėminės konstrukcijos sąnario suvokė kaip turinčius bendrą reikšmės požymį. Panašių pavyzdžių, norėdamas pademonstruoti lietuvių kalbos žodingumą, vėliau davė Ruigys rankraštinėje Meletemoje : vokiečiai vienu ir tuo pačiu žodžiu grau apibūdiną vyrą, arklį, sermėgą ir žirnius, o lietuviai tai nusaką skirtingai: illas wÿr s, ßirmas arba ßÿwas arklÿs, pilka sermėgà, raini arba bûri irnei RgM Šiuos pavyzdžius ypač išpopuliarino spausdintas jo traktatas Betrachtung der litauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften, pateikęs tą pačią mintį ir tuos pačius pavyzdžius: Wyrs illas, Arklys ßirmas, Sermėga sąnarių uždegimą teptuku gydymo liaudies gynimo, irnei raini arba bûri RgB Vis dėlto pirmasis šią sinonimų eilę sudarė ir paviešino ne Ruigys, bet Perkūnas plg.

Perkūno priekaištai vertėjui dažniausiai susiję su, jo nuomone, netinkamo žodžio parinkimu. Taisydamas jis paprastai siūlo kitą diferencinį ideografinį sinonimą, kartais du ar daugiau, plg. Vulgus: ſugrêb s. Vulgus ſagt: paći Gyl nunerdama. Vulgus ſagt hier: Gálo v. Vulgus: wien Dáikt ſuſ ego, ʒuweilen auch: wien drauge oder draugen. Vulgus: Dałykus pérda- lyjus, oder paſkyrus. Vulgus ſagt beſſer: rem s oder: ſpringſôjo, imgleichen: rymôjo kakle.

Maiſźtui palówus. Vulgus: Nukimmui palowus oder plat: nutiłus. Vulgus: práſto Maiſto. Matant tokius taisymus, atrodo Perkūną nepripažinus, kad tas pats turinys gali turėti kelias raiškos galimybes, kad tas pats dalykas gali būti pavadinamas keliais žodžiais, vienu atveju akcentuojant vieną, kitu kitą pavadinamo dalyko požymį apie sinonimijos ir polisemijos santykį žr.

Jakaitienė :. Tačiau sinonimų jis duoda ne tik taisydamas, bet ir savo paties teikiamuose iliustraciniuose pavyzdžiuose, t. Nors daug kur jų tiesiogiai neįvardija kaip sinonimų, bet sinoniminius teikiamų žodžių ryšius liudija jungiamieji žodžiai oder, das iſt, imgleichen, zuweilen auch arba tiesiog kablelis tarp žodžių, plg.

Es liegt im Miſt. Neſźkit, dukit Penukſźlui Jôwalo. Smertij neſuláukſi. Vulgus: padwêſuſi, numirruſi Páſaka yra ſudumôtas, ſumislytas dáiktas, nor ne bûta jo. Taigi Perkūnas iškėlė lietuvių kalbos sinonimijos išgales ir kartu parodė tam tikrų sąvokų raiškos variantiškumą. Jos rezultatai rodo ir jo paties gebėjimą įvairiai pavadinti tikrovės dalykus atsižvelgiant į požymių įvairovę.

Sisteminiai santykiai tarp žodžių, kurių reikšmės priešingos, t. Išskirtina antonimų pora: naminis laukinis apie gėles. Ji turi bendrą lyginamąjį pamatą augimo vietos požymį. Kita panašiu vietos pamatu pagrįsta pora galėtų būti naminis medinis apie gyvūnustačiau šiuo atveju betnovate tepalas narys neįvardytas, o antrasis teikiamas vietoj laukinis, nes šis, pasak Perkūno, kalbant apie gyvūnus liaudies kalboje nevartojamas, t.

Laukinne Kiaule. Iš socialinių leksikos aspektų minėtinas jungtuko jeib taisymas keitimas jei arba kad.

  • Journal articles: 'Optička koherentna tomografija' – Grafiati
  • Acta Linguistica Lithuanica - PDF Free Download
  • Вэйнамонд был еще одной огромной загадкой, этаким гигантским вопросительным знаком, который всегда будет нависать над будущим человечества, пока это существо остается на Земле,-- это было верно.
  • Geriausias vaistas nuo skausmo į infekcijų sąnariuose

Manytina, kad Perkūnas įžvelgė jungtuką jeib esant pasenusį, besitraukiantį iš aktyviosios vartosenos, t. Jis fiksuotas Kleino bei Sapūno ir Šulco gramatikose jeib kartu su jei, jog, idant dažnai pridedamas asmenavimo paradigmose prie tariamosios nuosakos veiksmažodžių, plg. LKŽe s. Šiuos du žodžius vedinį išganytojis ir pamatinį žodį išganyti iš tiesų sieja dvipusis ryšys formalusis ir semantinisjie sudaro darybos opoziciją dėl terminų žr.

Jakaitienė 86 94tačiau vedinio reikšmė to asmens aiškinta remiantis tik viena pamatinio žodžio reikšme leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti javus, pievąt. Lietuviai, pasak Traumes rėminės konstrukcijos sąnario, išganytoju vadina ir Dievą, ir žmogų, kuris juos išgelbėjo plg.

Nors daiktavardžio išganytojis darybos reikšmė ta pati tas, kas išgano, tačiau jo leksinės reikšmės trys: pirmuoju atveju gyvulių ganytojas, išganantis pievas, antruoju išgelbėtojas, išvaduotojas žmogus ir išgelbėtojas, išvaduotojas Dievas. Atitinkamai tai trys leksemos. Tas neįvardytasis asmuo ir Perkūnas pagrindine pamatinio žodžio reikšme laikė ne tą pačią reikšmę: pirmajam svarbesnė buvo tiesioginė istoriškai senesnė, žemdirbiškoji leisti artrozė 2 laipsnių gydymas liaudies metodų gyvuliams išėsti, išminti javus, pievąo antrajam perkeltinė antrinė, dvasinė išgelbėti, išvaduoti plg.

Būtent pastarąją reikėtų laikyti šalutine, susiformavusia iš pagrindinės. Seniausiame vokiečių lietuvių kalbų žodyne Lex ir pirmajame spausdintame žodyne H išlaikytojis nepateikiamas, o C jis siejamas su išlaikymu maitinimu, prižiūrėjimu, saugojimu, gynimu. Išlaikytojis C tepavartotas žodyno straipsnyje Erhalter 2xplg. Ißlaikytojis, jiô. Iślaikau, iau, ſu, ti. Pramaitinnu, Ißprowiu. Apginnu, gynau g ſu, ginti. Ißlaikau, kiau kyſu, kyti Ißluddiu, diau, dyſu, ti.

Ißlaikau, kiau kyſu, Fülle ein Gomor davon, ʒubehalten auff eure Nachkom[m]en [ Ernehrer, Beſchirmer B ; Ernehrer. Papennėtojis, Ißlaikÿtojis B ir pan. Ar žodis išganytojis kėlė abejonių tik pasakėčių vertėjui ir tam neįvardytam asmeniui, ar ir kitiems kalbinės visuomenės nariams? Bet kokio žodžio, kaip sutartinio ženklo, reikšmė negali susidaryti be tikrovės objekto suvokimo, jo psichinio atitikmens žmonių sąmonėje.

Kai reikia įvardyti egzistuojantį objektą, sąmonėje fiksuojami esminiai jo požymiai, susidaromas tam tikras jo psichinis atitikmuo atspindys.

Tokį pat atitikmenį turi susidaryti traumes rėminės konstrukcijos sąnario kiti tos visuomenės nariai reikšmę nulemia to dalyko suvokimas visuomenės sąmonėje, bendras susitarimas Jakaitienė : 18, 46 Ar sąsaja tarp žodžio išganytojis žymiklio raiškos ir žyminio reikšmės visuomenės sąmonėje nebuvo tvirta? Viename iš chronologiškai seniausių leksikografijos šaltinių rankraštiniame Lex išganytojis 2x duodamas kaip dviejų vokiškų žodžių atitikmuo: 1 Heiland 1x ; 2 Seeligmacher 1x.

Panaši išganytojo 6x vartosena ir C: 1 Heiland atitikmuo Ißganytojis 5x ; 2 Seeligmacher Ißganytojis 1xplg. Ißganytojis, ô. Ißgánimas, ô. Sʒwentas, ô. Adverb: Heyligen. Sʒwencʒu, au, ſu, ti Heylſahm Iśganitingas, ô. Seelig machen. Ißganau, niau, nyſu, nyti. Ißganytojis, jiô, M. Seelig Ißganitingas, ô. Seeligkeit Ißganimas, ô. H išganytojis 3x irgi yra tų pačių dviejų vokiškų žodžių atitikmuo: 1 Heiland 2x ; 2 Seeligmacher 2xplg.

B išganytojis 3x taip pat dviejų vokiškų žodžių atitikmuo, tačiau vienas iš jų skiriasi nuo ankstesniųjų žodynų: 1 Heiland 2x ; 2 Erlöſer 1xplg. Ißgélbėtojis Judic 3,9. Ebr 2, Ißgelbėti Gen 48, Exod 6,6. R išganytojis 6x yra jau trijų vokiškų žodžių atitikmuo: 1 Heiland 3x ; 2 Erlöſer 2x ; 3 Seeligmacher 1xplg.

Ißganytojis, jo, m. Atpirktojis, jo, m. Ißwadótojis jo, m. Ißwadótojis, jo, m. Rvl I ; 3 Seligmacher, Ißganytojis, jo, m. Rvl II Nė viename iš minėtų leksikografijos šaltinių nėra žodžio išganytojis, kuris būtų padarytas iš išganyti leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti javus, pievą.

Veiksmažodis išganyti šia reikšme pirmą kartą randamas B, kur yra dviejuose žodyno straipsniuose: 1 Ausfretʒen Ißganÿti, nuganÿti vid abfretʒen hat das gantʒe Feld ausfretʒen laßen Wiſſa Lauka iß- nugáne B ; 2 [Ausweiden] abfretʒen Nu- Ißgannÿti B Plg. R lietuvių vokiečių kalbų dalyje vienur skiriamos dvi, kitur trys išganyti reikšmės, tačiau abiem atvejais tolesnėje eilutėje einančiame žodyno straipsnyje vedinys išganytojis turi atitikmenį, susijusį ne su minėtąja tiesiogine reikšme, o su perkeltine išsaugoti; išgelbėti, išvaduoti, plg.

Ißgánytojis, jo, m. Ißganaù, 1. Ißgánytojis, ojo, m. Atsižvelgiant į Mažosios Lietuvos žodynų duomenis, galima manyti, kad išganytojo siejimas su nuganymu buvo tik to vieno ar kelių asmenų kitaip suprasta reikšmė ir tik jų sąmonėje susiformavęs toks atitikmuo. Žodžiai išganytojis ir išlaikytojis galėjo būti sinonimiški, tačiau ne visa savo semantine apimtimi, o tik viena reikšme. Perkūnas kelia retorinį klausimą: kur yra tokia kalba, kurioje nė vienas žodis nebūtų vartojamas keleriopai?

Vadinasi, daugiareikšmiškumą jis laikė dėsningu ir lietuvių kalbos sistemos reiškiniu. Nevienodą suvokimą paprastai lemia skirtingas patyrimas, išsilavinimas, vaizduotė. Tas neįvardytasis asmuo, labai tikėtina, buvo Mörlinas. Tokią darybos motyvaciją Perkūnas veikiausiai išgirdo iš jo žodinėse diskusijose.

Beveik neabejotina, kad išganytojo nepavartojimas EP iš tiesų susijęs su Mörlino dalyvavimu verčiant pasakėčias. Mörlinas, skirtingai negu dauguma kitų lietuviškose parapijose dirbusių kunigų, lietuviškai mokytis pradėjo jau suaugęs, todėl daugiau mąstė apie kalbą, analizavo, ieškojo tarp žodžių struktūrinių bei semantinių ryšių. Nuolatinė refleksija leido jam geriau negu vietiniams kunigams 18 Acta Linguistica Lithuanica LXXII 19 Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift pajusti ir bažnytinės kalbos trūkumus, visų pirma atotrūkį tarp šnekamosios ir rašomosios kalbos.

Mörlinas savo traktate deklaravo principą kalbėti su menko išsilavinimo nemokančiais nei skaityti, nei rašyti lietuviais jiems suprantamais žodžiais ir siūlė ne tik išmesti visus nelietuviškus žodžius, bet ir nevartoti naujadarų, archaizmų ir dviprasmiškų žodžių MP 4 Dviprasmiškus žodžius reikią išvaduoti iš dviprasmybės, kad nekeltų sumaišties MP Tačiau Perkūnas minėtu retoriniu klausimu parodė, kad raiškõs ir turinio santykis negali būti suprantamas supaprastintai: vieną raišką nebūtinai turi atitikti viena leksinė reikšmė.

Perkūnas irgi svarstė kalbos norminimo galimybes, ieškojo kalbos valdymo ir tvarkymo būdų, tik jis kalbos problemas matė kitur negu Mörlinas.

Perkūnas svarbiu sakytinės kalbos norminimo objektu laikė tartį ir kirčiavimą, o rašytinės rašybą. Būtent čia jis pirmiausia įžvelgė tapatumo adekvatumo taisyklės pažeidimų: kai kurios EP formos neperteikia informacijos tokiu tikslumu, kokio reikia kalbos vartotojams apie tapatumą [adekvatumą] kaip vieną iš kalbos planavimo kriterijų žr. Haugenas 23dėl to kyla bendravimo sutrikimų. Perkūnas atkreipė dėmesį į tai, kad lietuvių kalboje yra vienodai rašomų, bet skirtingai dėl kirčio vietos ar priegaidės tariamų ir skirtingą reikšmę turinčių žodžių, t.

Mat malkas reiškiąs gurkšnis, maukas. Kad šis žodis minėtame junginyje būtų suprantamas ne kaip gurkšnis, o kaip pagaliai kurui, reikią pailginti pirmąjį a ir daugiskaitos galininką tarti Málkas. Mažojoje Lietuvoje vartotos abi leksemos: malkas sm gurkšnis, maukas ir málka sf pagalys kurui, plg. Malkas, traumes rėminės konstrukcijos sąnario. C II ir Holtʒ.

Medis, dʒio. Málka, os. Medégas, ô. Rvl I 32 ir Brennholʒ, Málka, ôs, f. Perkūno nuomone, panaši dviprasmybė atsirandanti ir pasakyme Gaidys kâsdam s Meſzluſe PB. Žodis kâsdam s, jei jis turįs ilgiausią â, tai reiškiąs mordens, beiſſende, kilęs iš kándu: k sdams arba kánsdam s. Čia cirkumfleksas stogelio formos ženklas negalįs būti rašomas PB Vadinasi, pagrindiniu lietuvių kalbos priegaidės požymiu jis laikė tarimo trukmę. Cirkumfleksas, jo nuomone, turėtų žymėti patį ilgiausią balsį, bet jokiu būdu ne trumpąjį 5.

Dar vienas pavyzdys jungtukas jei, kuris turėtų būti kirčiuojamas ant é, kad 5 Perkūno pavyzdžiuose cirkumfleksas dažniausiai rašomas ten, kur dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje yra tvirtapradė, o ne tvirtagalė priegaidė, plg. Siūlymas žymėti kirtį iš tikrųjų būtų padėjęs atskirti homografus. Perkūnas ne tik priekaištavo vertėjui dėl rašybos ir kirčiavimo nepaisymo, bet siūlė ir sprendimo būdų: norint išvengti dviprasmybių, reikia kirčiuoti visus lietuviškus žodžius, kaip tai daroma graikų kalboje PB Žodžių raiškõs sutapimas ar panašumas, dėl kurio atsiranda kliuvinių komunikacijos procese, Perkūnui atrodė tokia pat problema kaip nesuprantamų žodžių vartojimas.

Он прямо указал на источник скрытого страха - страха, которого он никогда не разделял и поэтому мог полностью осознать всю его значимость. Теперь пусть поступают, как знают: он высказал свое понимание истинного положения вещей. Президент взглянул на Элвина с серьезным видом.

Maža to, rašybos netaisyklingumas neigiamai veikiąs ir stilių Stylum darąs jį nepatrauklų, taigi ir neįtaigų, nepaveikų. Išskirtinė PB ypatybė kalbos leksinės semantinės sistemos suvokimo atspindžiai.

Related research topics

Pirmiausia išskirtini sintagminiai santykiai. Iš taisymų matyti Perkūną jutus, kad vertime esti ydingų žodžių junginių, sudarytų nesilaikant gyvojoje kalboje įprasto leksinio junglumo leksinio valentingumopažeidžiant semantinės dermės principą apie jį žr.

Jakaitienė 70 74; Jakaitienė : 62 63plg. Wandenel ſupurwini. Der Vulgus redt: ſadrumſti. Smarkeis źodźeis. Vulgus: Skaudźeis. Smarkus wird gebraucht von der That. Vulgus ſagt: pać Gyl nunerdama. Perkūnas taisė ir tuos žodžių junginius, kur matė esant pažeistą gramatinį junglumą, plg.

Kojai Vulgus: Kojôs cum Genitivo. Denn ich ſage vor: pri Kojôs priſiriſzti dumies; priſiriſzdinu Kojôs, und nicht: Kojai. Vulgus: t iſźtráukt nemlich: Kàul.

Kiaulei ſutikko Aſil s. Vulgus ſagt: Kiaul cum Ac- cuſativô. Jurgis ſutikko Anſ, Pėtras ſutikko Paul p. Vulgus: taw.

Related research topics

Vulgus ſagt: to czeſo. Tai paradigminių santykių tipas apie leksines semantines paradigmas žr. Jakaitienė 84 86; Jakaitienė : 71 Perkūnas vartojo terminą sinonimas 2x; Synonyma PB 13 23, ſynonyma PB 21 7pateikė ir sinonimų porų, ir jų eilių, plg. Vulgus: Deźe, ſynonyma: Kurkulaj, Geldéles. Pirmame pavyzdyje prie daiktavardžio purvynas jis davė keturių sinonimų eilę: klampynė, lekmenė, makonė, traumes rėminės konstrukcijos sąnario, kur purvynas laikytinas dominante, o klampynė, lekmenė, makonė, liūtynas sinonimų eilės nariais.

Antrame pavyzdyje dominante laikytinas būdvardis pilkas; sinonimų eilė sudaryta iš trijų narių: rainas, žilas, širmas; trečiame dominantė dėžė kiaukutas, o sinonimų eilės nariai du daiktavardžiai: kurkulai, geldelės. Pirmuoju atveju dominantės ir visų narių tarpusavio pakeičiamumas galimas, antruoju ribotas: dominantės ir sinonimų eilės narių santykiai čia susiję hierarchiniais ryšiais ir yra artimi hiperonimo bei hiponimo santykiams.

Pagal reikšmės artimumą pirmieji laikytini absoliučiaisiais, antrieji diferenciniais ideografiniais sinonimais. Veikiausiai todėl Perkūnas ir neįvardijo pastarųjų kaip sinonimų, tačiau visais trimis atvejais žodžius suvokė kaip turinčius bendrą reikšmės požymį.

Panašių pavyzdžių, norėdamas pademonstruoti lietuvių kalbos žodingumą, vėliau davė Ruigys rankraštinėje Meletemoje : vokiečiai vienu ir tuo pačiu žodžiu grau apibūdiną vyrą, arklį, sermėgą ir žirnius, o lietuviai tai nusaką skirtingai: illas wÿr s, ßirmas arba ßÿwas arklÿs, pilka sermėgà, raini arba bûri irnei RgM Šiuos pavyzdžius ypač išpopuliarino spausdintas jo traktatas Betrachtung der litauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften, pateikęs tą pačią mintį ir tuos pačius pavyzdžius: Wyrs illas, Arklys ßirmas, Sermėga pilkà, irnei raini arba bûri RgB Vis dėlto pirmasis šią sinonimų eilę sudarė ir paviešino ne Ruigys, bet Perkūnas plg.

Perkūno priekaištai vertėjui dažniausiai susiję su, jo nuomone, netinkamo žodžio parinkimu. Taisydamas jis paprastai siūlo kitą diferencinį ideografinį sinonimą, kartais du ar daugiau, plg. Vulgus: ſugrêb s. Vulgus ſagt: paći Gyl nunerdama.

Vulgus ſagt hier: Gálo v. Vulgus: wien Dáikt ſuſ ego, ʒuweilen auch: wien drauge oder draugen. Vulgus: Dałykus pérda- lyjus, oder paſkyrus. Vulgus ſagt beſſer: rem s oder: ſpringſôjo, imgleichen: rymôjo kakle. Maiſźtui palówus. Vulgus: Nukimmui palowus oder plat: nutiłus. Vulgus: práſto Maiſto. Matant tokius taisymus, atrodo Perkūną nepripažinus, kad tas pats turinys gali turėti kelias raiškos galimybes, kad tas pats dalykas gali būti pavadinamas keliais žodžiais, vienu atveju akcentuojant vieną, kitu kitą pavadinamo dalyko požymį apie sinonimijos ir polisemijos santykį žr.

gydymas nuo skausmo į peties sąnario overgoing sąnarių skausmas

Jakaitienė :. Tačiau sinonimų jis duoda ne tik taisydamas, bet ir savo paties teikiamuose iliustraciniuose pavyzdžiuose, t. Nors daug kur jų tiesiogiai neįvardija kaip sinonimų, bet sinoniminius teikiamų žodžių ryšius liudija jungiamieji žodžiai oder, das iſt, imgleichen, zuweilen auch arba tiesiog kablelis tarp žodžių, plg.

Es liegt im Miſt. Neſźkit, dukit Penukſźlui Jôwalo. Smertij neſuláukſi. Vulgus: padwêſuſi, numirruſi Páſaka yra ſudumôtas, ſumislytas dáiktas, nor ne bûta jo. Taigi Perkūnas iškėlė lietuvių kalbos sinonimijos išgales ir kartu parodė tam tikrų sąvokų raiškos variantiškumą. Jos rezultatai rodo ir jo paties gebėjimą įvairiai pavadinti tikrovės dalykus atsižvelgiant į požymių įvairovę. Sisteminiai santykiai tarp žodžių, kurių reikšmės priešingos, t.

Išskirtina antonimų pora: naminis laukinis apie gėles. Ji turi bendrą lyginamąjį pamatą augimo vietos požymį. Kita panašiu vietos pamatu pagrįsta pora galėtų būti naminis medinis apie gyvūnustačiau šiuo atveju pirmasis narys neįvardytas, o antrasis teikiamas vietoj laukinis, nes šis, pasak Perkūno, kalbant strypas išlaikyti skausmas gyvūnus liaudies kalboje nevartojamas, t.

Laukinne Kiaule. Iš socialinių leksikos aspektų minėtinas jungtuko jeib taisymas keitimas jei arba kad. Manytina, kad Perkūnas įžvelgė jungtuką jeib esant pasenusį, besitraukiantį iš aktyviosios vartosenos, t. Jis fiksuotas Kleino bei Sapūno ir Šulco gramatikose jeib kartu su jei, jog, idant dažnai pridedamas asmenavimo paradigmose prie tariamosios nuosakos veiksmažodžių, plg.

Vietoj jo sakomas jei, bet dažniausiai kad. Jungtuką jeib vartojo Mörlinas mokydamas katekizmo, tai liudija Perkūno pateiktas Mörlino kalbos pavyzdys PB 7 2 3, plg. Vulgus sagt: jéi, wirfft das b weg und ſetʒt den Accent auffs é ʒum Unterſcheid des Dativi fœminini, jei, ihr. Gárbink Tew tawo, ir Mo- łin err. Motina tawo, jeib geray gywentumbei ant źemês. Perkūno pastaba dėl jungtuko jeib turėjo parodyti, kad Mörlinas ir jo sekėjas Šulcas nesilaiko dar vieno iš deklaruotų principų: vartoti tik bendriausius, 24 Acta Linguistica Lithuanica LXXII 25 Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift žinomiausius žodžius, suprantamus visame krašte.

Mörlinas kaip ribotoje teritorijoje suprantamo ir dėl to nevartotino žodžio pavyzdį buvo pateikęs traumes rėminės konstrukcijos sąnario būti praet. Skaidant PB tekstą į atskirus šnekos aktus, arba diskursus jų sampratą žr.

Šis traktatas įdomus šaltinis socialinės interakcijos ir kalbos kaip pagrindinės komunikacijos priemonės tyrimui, tačiau šio tyrimo palankiau imtis vokiečių kalbos tyrėjams. Mörlinas ypač akcentavo dar vieną grynumo kriterijų variantas turi būti genetiškai grynas, savakilmis. Jis siūlė išmesti visus kitakilmius žodžius, t.

Net jei visuotinai vartojami ir daugeliui suprantami, jie vis tiek svetimi. Nesant atitinkamo lietuviško žodžio, geriau esą vartoti perifrazę traumes rėminės konstrukcijos sąnario aprašymą MP 6 8. Mörlinas rėmėsi Rudolpho Goklenijaus lotynų kalbos gramatika Observationum lingvae Latinae 6, kurioje rašoma apie netinkamą, nors ir visuotinę praktiką: daugumos arba vieša ir plačiai paplitusi klaida nesukuria kalbos taisyklės, daugybė klystančiųjų negali pateisinti klaidos MP Vis dėlto Mörlinas nebuvo nuoseklus kitoje traktato vietoje jis reikalavo iš knygų pašalinti tuos bažnytinius žodžius juos vadina Eccleſiaſtica, tai daugiausia polonizmaikurie nėra įsigalėję viešojoje bei 6 Rudolphas Goklenijus vok.

Rudolph Gockel [Göckel] d. Jo gramatika Mörlinui buvo priimtina dėl to, kad joje daug dėmesio skirta praktinei lotynų kalbos vartosenai, graikų, hebrajų, vokiečių ir lotynų kalbų interferencijai plg. MP 7 8, 10 11, 14, 16 24; žr. Reikia suprasti, kad jei jau įsigalėję, tai galima ir palikti. Šitą nenuoseklumą Perkūnas pastebėjo ir priekaištavo pasakėčių vertėjui dėl gausaus skolinių vartojimo.

Šis Perkūno priekaištas vienas rimčiausių, rodantis visų pirma teorinius prieštaravimus Mörlino traktate. Perkūnas primena, kad MP karščiuojamasi dėl žodžių, seniai pasiskolintų iš lenkų ir kitų kalbų, bet tebevartojamų ir suprantamų.

Opozicija savas svetimas liudija Mörlino siekį nubrėžti aiškias ribas ir suformuoti barjerus, neleidžiančius svetimam žodžiui tapti savu.

Deutsches Gewässernamenbuch. Perkūnas, analizuodamas Ezopo pasakėčių vertėjo gebėjimą praktiškai taikyti Michaelio Mörlino traktate Principium primarium in lingva Lithvanica deklaruotus kalbos vartojimo ir norminimo principus, daugiausia dėmesio skyrė leksikai. Perkūno tyrimas labiau rėmėsi praktiniu empiriniu lygmeniu kalbos duomenų rinkimu, vertinimu ir teikimu, o ne teoriniais apibendrinimais ir griežtų sprendimų priėmimu. Siūlydamas variantą, Perkūnas rėmėsi tiek kiekybiniu kriterijumi labiau paplitusia vartosena, tiek kokybiniu sąvokas geriausiai atitinkančia raiška.