Nuskriaustieji bendra gydymas,

Teismo vertinimu, parų laikotarpis, kai pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis dušo patalpa, laikytinas ilgu ir sudarančiu pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Nors artimoje aplinkoje neturėjome ankstukų ir atitinkamai kaip ir visi su tokiu iššūkiu susidūrę tėvai turėjome daug baimių ir nerimo, tačiau visas personalas, veikdamas kartu komandoje, paskatino neprarasti tikėjimo ir nurimti. Labai šiltas personalas. Širdingai dėkoju.

Vaikas turėjo ir kitų sveikatos problemų, kurias reikėjo gydyti; prireikė ir operacijos. Haroldas nesirgo, tačiau naujoje šeimoje bandė ribas — išlindo kai kurios elgesio problemos. Nors Inga stengėsi pasirūpinti visais šeimos nariais, santuoka neatlaikė. Maždaug po metų, kai namuose atsirado globojami berniukai, Inga išsiskyrė.

Kurį laiką gyvenusi viena Inga vėl įsimylėjo: naujas žmogus jos gyvenime įnešė stabilumo, jausmo, kad nebėra viena.

Neilgai trukus šeimą papildė ir bendras jų biologinis sūnus — Inga tapo penkių vaikų mama. Siekdama būti gera žmona, mama ir darbuotoja Inga dirba buhaltere — 15min past. Pabaigos pradžios ilgai laukti nereikėjo — Inga pasakojo pradėjusi jausti ne tik sunkiai valdomas emocijų audras, bet ir sunkiai paaiškinamus fizinius pojūčius.

Dėl jų kreipėsi į medikus, psichiatrą, kuris skyrė antidepresantus. Pradėjus gerti vaistus savijauta pagerėjo — sumažėjo jautrumas, išnyko nemalonūs fiziniai pojūčiai. Vis dėlto moteris jautė, kad to negana. Be to, nesinorėjo ilgą laiką vartoti antidepresantų.

Rūta Matukonytė: „Neskirstome gyvūnų į arklius ir žirgus“

Nedvejodama užsirašiau. Ten sužinojau apie psichologo konsultacijas — nuėjau ir į jas. Jį atsidariusi ir paskaičiusi jauna moteris suprato radusi prasmingą veiklą.

The Outlast Iceberg Explained - Michael Strawn

Jau daugiau nei metus ji kas mėnesį savanoriauja ligoninėje Šiauliuose, lankydama be tėvų priežiūros likusius mažuosiu ligoniukus. Tik dėl užklupusios koronaviruso pandemijos tuos apsilankymus teko kol kas nutraukti.

Iš šitos prasmingos veiklos pati daugiau gaunu, nei duodu.

Padėkos medikams

Kaip tik prieš kurį laiką buvo gavusi bičiulės siūlymą prisidėti prie savanorystės projekto senelių namuose, tačiau paaiškėjo, kad taikomi tam nuskriaustieji bendra gydymas amžiaus ribojimai, veikla skirta vyresniems žmonėms. Tačiau netrukus jai į akis pakliuvo bendrų draugų pasidalinta nuoroda į jau minėtos ne pelno siekiančios organizacijos puslapį.

Tiesiog kaip likimo pirštas. Kol kas savanoriai likusiems be tėvų ar kitų teisėtų atstovų priežiūros vaikus lanko didžiųjų miestų gydymo įstaigose, tačiau pamažu, ieškant talkininkų, veikla plečiasi ir į mažesnius rajonus. Tokiose situacijose, kai šalia nėra artimųjų, dažniausiai atsiduria vaikai iš globos institucijų, nes jos neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad galėtų su sergančiu vaiku į ligoninę siųsti ir ten budėti savo darbuotoją, arba iš šeimų, kuriose susidaro krizinė situacija ir vaikas laikinai paimamas iš nesaugios aplinkos.

Savanoriai mažiesiems pacientams suteikia emocinį palaikymą, žaidžia, ramina, migdo, nešioja, guodžia, išklauso, padrąsina, moko naujų įgūdžių, palydi į procedūras. Jie kartu būna ne tik darbo metu, bet ir vakarais, savaitgaliais, esant poreikiui — ir naktį.

Todėl ilgai negalvojusi užpildžiau anketą ir išsiunčiau. Koordinatorių buvau pakviesta į Šiaulius pokalbiui. Susirinko mūsų tuo metu gal 15 žmonių.

Mironovas, K. Volkenas, o jeigu L. Dicaprio pradėtų vaidinti serialuose, filmų net nebežiūrėčiau. Pats žiūriu labai įvairius filmus. Suradau ir būdą, kaip žiūrint filmus mokytis kalbų, pavyzdžiui, iš animacinių filmukų išmokau rusų ir lenkų kalbas. Kas tau yra laimė?

Laimė man yra filmuotis filmuose kiekvieną dieną. Mokytis iš talentų ir praktikos. Žinoma, man teikia laimę ir šeima, bendravimas, filmų žiūrėjimas, maisto gaminimas ir valgymas šypsosi.

Tačiau aš džiaugiuosi, kad aktorystė yra mano hobis, iš kurio jau kurį laiką gyvenu. Jeigu maisto gaminimas taptų darbu, nežinau, ar man vis dar tai patiktų.

Jeigu nebūčiau aktorius, norėčiau būti dailininku ar bent jau dailininko asistentu. Galbūt dirbti kino dailėje su scenografija, pavyzdžiui, sukurti iš ligoninės barą ar atvirkščiai. Kokios vertybės tau svarbios? Mano šeima — labai graži, tėvai iki dabar gyvena kartu, tėvas jau turėtų išeiti į pensiją, mama jau pensijoje — auksinis amžius.

Kaltino merą susižėrus tarybos nuopelnus (40 komentarai)

Nuo mažų dienų man skiepijo pačias tikriausias vertybes. Tėvams esu labai dėkingas už viską, ką man davė. O savo vaikams norėčiau suteikti terpę, kurioje jie galėtų augti be streso.

Man atrodo, kad tai didžiausia 20 a. Kai atsiranda vaikai ir susikuria šeima, nebegali daryti įvairių dalykų, nes tavo įsipareigojimai padidėja, nebegali dirbti paromis, buitis ir vaikai apriboja pasirinkimus. Vargu ar galėsiu sau leisti išvykti padirbėti į užsienį, todėl kol kas tiesiog noriu gilintis į tai, ką gyvenime darau šiuo metu.

Kokios jų atsiradimo šioje vietoje istorijos? Pas mus gyvena 16 žirgų, du iš jų šiuo metu yra Lenkijoje, kur jiems atliekamas reikalingas gydymas, tačiau artimiausiu metu — jie grįš namo.

Pakalbėkime apie teisingumą. Kaip manai, ar gali būti visiems priimtina tiesa? Ar visuomet bus dvi pusės su savo tiesomis? Manau, kad nėra visuotinio teisingumo ir nereikia, kad jis būtų. Ar patirsi gyvenime tikrą džiaugsmą, nepatyręs tikro skausmo?