Su amžiumi susijusių kremzlės audinio gydymas. Kolageno deficitas. Kas jį lemia?
Jei medikamentinis gydymas nebėra efektyvus, skiriamas chirurginis gydymas. Paskutinės fazės, trunkančios apie 6 mėnesius, metu degeneracinis procesas sustoja, įvykę sąnario pakitimai stabilizuojasi, skausmo paprastai nėra, tačiau gali būti išlikę išsižiojimo, sąnario judrumo apribojimai, papildomi garsai sąnariui judant.
Manoma, kad tai gali būti sąlygota estrogenų receptorių α polimorfizmo ir didesnio moterų jautrumo skausmui [5].
Tačiau, kad ir koks būtų ligos paplitimas, sergančiojo lytis, amžius ar skausmo jutimo slenkstis, sergantiesiems tai didžiulė problema, galinti sukelti invalidumą ir dažnai kelianti asociacijas su sąnarių protezavimu, gresiančiomis komplikacijomis.
Šiai dienai jau yra efektyvių OA eigą modifikuojančių nechirurginių gydymo metodų, gebančių slopinti uždegimo procesus ir su jais susijusius simptomus. Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario osteoartritas, esminiai patogenezės ir gydymo aspektai Osteoartritas yra lėtinė sąnarių liga, kuriai būdingos dvi pagrindinės savybės: 1 progresuojantis sąnarinės kremzlės pažeidimas, kaulų remodeliavimasis ir naujų kaulų formavimasis osteofitai ir subchondrinė kaulų sklerozė ir 2 sinovinis uždegimas ir raiščių, sausgyslių, meniskų ir sąnarinių kapsulių fibrozė.
OA gali pažeisti bet kuriuos sąnarius. Etiopatogenezės pagrindas — ilgalaikis uždegimas. Įvairialypė socialinių darbuotojų pagalba.
Psichologinė pagalba esant reikalui. Svorio mažinimo programa jei yra nutukimas. Nuolatinis aerobinių pratimų taikymas specialioji kineziterapinė programa ir bendroji lavinamoji programa — raumenų stiprinimo programos. Įvairios fizioterapijos ir balneoterapijos procedūros.
Įvairialypė pagalba ambulatoriškai gydomiems pacientams mobilumas, apsipirkimas, kultūrinė programa ir kt.
Tinkamos avalynės parinkimas. Įtvarų ir kitos kompensacinės technikos pritaikymas esant būtinybei. Sąnarių apsauga taikant ilgą ar labai intensyvų fizinį krūvį.
Ligonių užimtumo ir įdarbinimo programos ir pan. Prie gausios kaulų ir sąnarių susirgimų grupės Pasaulio sveikatos organizacija priskiria visus įgimtus ar dėl traumų atsiradusius griaučių, raumenų ir jungiamojo audinio pažeidimus, krizinius sindromus, osteopatijas, vaikų judamojo aparato ligas ir kt. Taip pat šiai susirgimų grupei priskiriami ypač dažnai pasitaikantys juosmens dorsopatijos ir kaklo skausmai, artritai artrozėspeties sąnario skausmai, osteoporozė, reumatoidinis artritas RApodagra ir kiti rečiau pasitaikantys sisteminiai susirgimai kaip fibromialgija, sisteminė raudonoji vilkligė ir kt.
Visas jas galima būtų santykinai suskirstyti į dvi pagrindines grupes — uždegimines ir degeneracines. Pagal galiojančią TLK AM klasifikaciją, uždegiminėms ligoms priklauso reumatas priskirtas kraujotakos sistemos ligoms, nes dažnai paveikia arterijų sieneles ir širdies vožtuvusreumatoidinis artritas, juvenilinis artritas, podagra, sisteminė raudonoji vilkligė, ankilozuojantis spondilitas, sisteminė progresuojanti sklerozė arba sklerodermijadermatopolimiozitas, reumatinė polimialgija ir kiti retesni susirgimai, priskirti jungiamojo audinio, raumenų bei skeleto ligų grupei.
Uždegiminės reumatinės ligos gali apimti visą atramos ir judėjimo aparatą, t. Kadangi šios struktūros yra beveik visame organizme ir atlieka įvairias funkcijas, atsiranda įvairūs klinikiniai sindromai [1]. Trumpai apžvelkime mokslinę literatūrą šia tema. Kaulų ir sąnarių pažeidimai yra dažniausia ilgalaikio skausmo bei fizinės negalios priežastis, kuri visame pasaulyje kasmet paveikia šimtus milijonų žmonių [25].
Pagal paplitimą judamojo aparato ligos yra trečioje vietoje tarp visų ligų, t.
Apie 29 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų kenčia nugaros skausmus [4], nuo šios sistemos susirgimų kenčia apie 27 proc. Norvegijos gyventojų [5]. Vokietijoje šiomis ligomis sergančių asmenų yra gerokai per 4 milijonus ir 5 proc. Ispanijoje kelio sąnario osteoartritu serga apie 10 proc. Prognozuojama, kad po 25 metų JAV bus apie 40 proc.
Taigi, sergamumo šiomis ligomis skaičiai tikrai įspūdingi. Kaip rodo statistika, Vokietijoje per metus dėl reumatinių ir judamojo aparato ligų susidaro apie 50—60 milijonų nedarbo dienų [1]! Lietuvoje metais jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos susirgimais sirgo asmenų, vyresnių nei 18 metų amžiaus SVEIDROS duomenys.
Tai sudaro apytiksliai 15,1 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau realūs sergamumo skaičiai, be abejonės, yra didesni. Toliau laipsniškai ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir daugėjant pagyvenusių bei senų žmonių, neišvengiamai didės ir išlaidos, susijusios su reumatinių ligų gydymu, daugės įvairių medicininių, socialinių ir psichologinių problemų [9].
Sąnarių skausmas ir judėjimo funkcijos sutrikimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sutrikimo formų. Beje, šiomis ligomis dažniau serga moterys negu vyrai [1, 4, 10 ir kt. Trumpai supažindinsime su dviem dažniausiai pasitaikančiais susirgimais, jų klinika ir etiologija. Degeneracinės sąnarių ligos dažniausiai atsiranda su amžiumi ir tam daro reikšmingą įtaką jungiamajame audinyje vykstantys senėjimo procesai bei dideli ar ilgai trunkantys fiziniai krūviai.
Svarbią vietą užima ir paveldimumas, kuris nulemia jungiamojo audinio kremzlinio audinio, raiščių, sausgyslių ir kt. Dažniausiai pasitaikanti tokio pobūdžio liga yra osteoartritas, dar vadinamas deformuojančia osteoartroze, poliartroze, degeneracine sąnarių liga.
Tačiau kai kurių autorių duomenimis, artritas ir artrozė — tai skirtingos diagnozės. Artritas apibūdinamas kaip pirminė vieno ar kelių sąnarių uždegiminė būklė su galimu antriniu jungiamojo audinio pažeidimu, o artrozė — tai pirminis degeneracinis procesas, pažeidžiantis kremzlę, kaulą, su galimu antriniu sąnario komponentų uždegimu [28, 30 ir kt.
Osteoartito diagnostika ir gydymas
Dėl skirtingų priežasčių, kurios sukelia pokyčius sąnariuose, skiriamas pirminis ir antrinis osteoartritas artrozė [31]: 1. Pirminis — kai nėra jokios žinomos sąnario pokyčių priežasties. Apibūdinamas kaip pagyvenusių ir senų žmonių liga, atsirandanti dėl organizmo senėjimo procesų ir sąnario kremzlės degeneracinių pokyčių.
Antrinis — išsivysto dėl konkrečių osteoartritą sukeliančių veiksnių: menisko sužeidimų, buvusios sąnario operacijos, blogai sugijusių kaulų lūžių, ilgo buvimo ramybėje, per didelės mechaninės apkrovos, nutukimo ir pan. Antrinis osteoartritas taip pat išsivysto esant įgimtai sąnarių kremzlių patologijai. Tokiu atveju jis vystosi jauname amžiuje. Sergant cukriniu diabetu, kai kuriomis skydliaukės ligomis ar esant atskiriems riebalų apykaitos sutrikimams taip pat gali vystytis antrinis osteoartritas.
Ši liga atsiranda dėl pamažu progresuojančių degeneracinių sąnario kremzlės pažeidimų viename ar keliuose sąnariuose. Ligos atsiradimui svarbiausios 3 rūšių veiksniai: fiziniai, genetiniai ir biocheminiai [28]. Iš pradžių atsiranda sąnario skausmingumas, ypač fizinio krūvio metu arba po jo, judesių ribotumas, sąnario traškėjimas judinant, vėliau gali išsivystyti matomos sąnario deformacijos, sąnaryje gali atsirasti įvairaus laipsnio vietinis uždegimas ir pradėti kauptis skystis, išsivystyti sąnario patinimas, jis gali parausti, pakilti temperatūra [1, 28 ir kt.
Vienas iš dažnai pasitaikančių požymių yra sąnario sustingimas iš ryto arba ramybės būklėje, kuris trunka trumpai ir greitai praeina maždaug po 15—30 min. Nors iš pradžių liga pasireiškia labai menkais simptomais, palaipsniui išsivysto ne tik sąnarių kremzlės pakitimai, reikšmingai sumažėja tarpas tarp sąnarinių paviršių, bet ir atsiranda pokremzlinių cistų bei susidaro kaulinės išaugos — osteofitai [1, 28, 29 ir kt.
Šie pakitimai jau gerai matomi su amžiumi susijusių kremzlės audinio gydymas nuotraukose ir naudojami diagnozei patikslinti 1 pav. Kelio sąnario rentgeno nuotraukos: dešinėje sveikas sąnarys, o kairėje su pakitimais, išsivysčiusiais dėl kelio sąnario osteoartrito pagal Salaffi et al. Liga gali pažeisti bet kurį sąnarį, tačiau dažniausiai nukenčia stuburo slankstelių smulkūs sąnariai, kelių gonartrozėklubų koksartrozėčiurnos ir plaštakų sąnariai [1, 28, 29 ir kt.
Kadangi osteoartritas yra lėtinė polietiologinė liga, tai ir ją sukeliančių veiksnių yra daug ir labai sudėtinga nustatyti, kuris jų yra svarbiausias [1, 28, 32, 33]: 1. Vyresnis amžius. Dažniausiai osteoartritas pasireiškia apie 40—50 gyvenimo metus ir su kiekvienu dešimtmečiu vis daugėja juo sergančiųjų. Bet vyresnis amžius nebūtinai turi būti tas veiksnys, dėl kurio susergama osteoartritu — didelę įtaką turi judamojo ir atramos aparato sistemos pokyčiai. Iki 50 metų amžiaus osteoartritas daug dažnesnis vyrams, bet vėliau juo dažniau serga moterys.
Vyresnio amžiaus moterų, kurios daugiau serga rankų, kelių ir klubų osteoartritu, yra daugiau nei to paties amžiaus vyrų. Moterims būdingas daugiau sąnarių apimantis osteoartritas nei vyrams. Nustatyta, kad pacientų, kuriems buvo protezuotas klubas ar kelis dėl osteoartrito, broliai arba seserys turi daug didesnę riziką susirgti osteoartritu: penkis kartus dažniau klubo ir tris kartus kelio sąnario osteoartritu.
Įvairios sąnario traumos lūžis, išnirimas, pakartotinės traumos, potrauminiai uždegimai ir pan.
Jis nulemia nuolatinį sąnarių perkrovimą, ypač kojų. Įgimti ar įgyti sąnario struktūrų pažeidimai sąnario nestabilumas, meniskų pažeidimas, įgimtas šlaunikaulio išnirimas ir kt.
Medžiagų apykaitos ir endokrininės ligos pavyzdžiui, cukrinis diabetas. Darbas ir sportas. Tiems, kam tenka dažnai lenktis, dirbti ankštose patalpose, daug kartų atlikinėti tuos pačius judesius, dažniau vystosi kelio sąnario ar stuburo osteoartritas siuvėjams, dažytojams, kirpėjams.
Lietuvoje – naujas gydymo būdas: ilgus metus šie žmonės buvo priversti kęsti siaubingus skausmus
Profesionalūs sportininkai futbolininkai, lengvaatlečiai, slidininkai taip pat reikšmingai dažniau serga osteoartritu. Ligos pradžia dažniausiai sunkiai pastebima ir nustatoma, nes pacientas tiksliai negali pasakyti, kada prasidėjo liga, kada jis pajuto pirmuosius simptomus. Svarbiausias simptomas ligos pradžioje yra bukas sąnarių skausmas, atsirandantis didesnio fizinio krūvio metu arba po jo. Ligai progresuojant skausmas stiprėja, jis vis dažniau gali varginti ir ramybės būsenoje.
Osteoartrito artrozės gydymas yra ilgalaikis, kartais trunkantis visą likusį gyvenimą.
Populiarių skystų protezų, skirtų artrozei gydyti, apžvalga
Jis gali apimti įvairius medikamentinius ir nemedikamentinius gydymo metodus. Dažniausiai ligoniai, pajutę nedidelį skausmą ar diskomfortą sąnaryje judesio metu, neskuba kreiptis į gydytoją, patys perka įvairius medikamentus ar brangius maisto papildus kurių teigiamo poveikio nepatvirtina moksliniai tyrimaigydosi liaudiškais metodais, įvairiais trynimais.
Į gydytojus paprastai kreipiamasi tik tada, kai skausmas pradeda trikdyti įprastą kasdienę veiklą, atsiranda sąnario sustingimas, patinimas ar traškesys. Gydytojai dažniausiai diagnozuoja pažengusį susirgimą, o kartais net rekomenduoja keisti protezuoti sąnarį. Osteoartrito gydymo sudėtingumą lemia daug priežasčių: nuo osteoartrito visiškai nepasveikstama, šios ligos sunku išvengti senstant, ilgai vartojami vaistai nuo uždegimo mažinantys skausmą sukelia nepageidaujamas reakcijas, o sąnariai dažnai protezuojami per vėlai, todėl po operacijos ypač senyvame amžiuje sunku grąžinti jų normalią funkciją.
Neretai pacientai, sergantys osteoartritu, linkę piktnaudžiauti vaistais, todėl didėja gastrointestinio kraujavimo, inkstų funkcijos sutrikimo rizika.
Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, be nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, reikėtų skirti ir protonų siurblio inhibitorių. Jei medikamentinis gydymas nebėra efektyvus, skiriamas chirurginis gydymas. Osteoartritas yra gydomas endoprotezavimo operacija. Prieš operaciją reikėtų įvertinti paciento gretutines ligas, skausmo stiprumą, ar pacientas neserga depresija, nes net ir po operacijos apie 20 proc.
Šonkaulių, raktikaulio ar xiphoido proceso atauga
Didėja komplikacijų rizika po operacijos, todėl neretai prireikia papildomos revizinės operacijos [19]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad artroskopinės kelio sąnario operacijos, kurių metu atliekamos dalinės menisektomijos, negyvybingų audinių pašalinimas depridementas nėra efektyvesnės negu konservatyvusis gydymas, tačiau klubo sąnario artroskopija kai kuriais atvejais gali būti naudinga [20, 21].
Apibendrinimas Pagrindiniai osteoartrito simptomai yra sąnarių skausmas, sustingimas ir judesių ribotumas. Dažniausiai vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms pažeidžiamas vienas ar keli sąnariai. Vienas veiksnių, kodėl vystosi osteoartritas, yra antro tipo kolageno sumažėjimas senstant. Antro tipo kolagenas yra viena pagrindinių sudedamųjų kremzlės dalių. Osteoartrito vystymuisi svarbūs ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, nutukimas, paveldimumas, anatomija, sąnarių traumos. Osteoartritas pažeidžia plaštakų, kelių, klubų, pirštų sąnarius.
Osteortrito diagnozė patvirtinama MRT rentgenogramose matomi osteofitai, sąnarinio tarpo sumažėjimas, subchondrinė sklerozė, kaulinės cistos.
Gydymas yra sudėtinis ir parenkamas kiekvienam pacientui individualiai. Shane Anderson A, et al.
Why is Osteoarthritis an Age-Related Disease? Best Pract Res Clin Rheumatol. Arden N, Nevitt MC. Osteoarthritis: epidemiology. Lawrence RC, et kvailas skausmas pečių sąnarių. Estimates of the prevalence of arthritis and other rheumatic conditions in the United States: Part II. Arthritis Rheum. Miller ME, et al. Bedson J, Croft PR. The discordance between clinical and radiographic knee osteoarthritis: a systematic search and summary of the literature.
BMC musculoskeletal disorders. Duncan R, et al. Symptoms and radiographic osteoarthritis: not as discordant as they are made out to be? Ann Rheum Dis. The relationship between disease symptoms, life events, coping and treatment, and depression among older adults with osteoarthritis. J Rheumatol ; Allen KD, et al. Daily pain variations among patients with hand, hip, and knee osteoarthritis. Osteoarthritis Cartilage ; Clinical manifestations and diagnosis of osteoarthritis.
Dec 02, UpToDate Kellgren JH, Moore R. Br Med J ; Kellgren et al. Genetic factors in generalized osteo-arthrosis Ann Rheum Dis ; Imaging for osteoarthritis.
Ann Phys Rehabil Med ; Zhang W, et al. Ann Rheum Dis ; Hill J, Bird H. Patient knowledge and misconceptions of osteoarthritis assessed by a validated self-completed knowledge questionnaire PKQ-OA.
Rheumatology Oxford ; McAlindon TE, et al.
